Orestos svajonę pildėme jai vos grįžus iš operacinės – iki pat paskutinės minutės nežinojome, ar planuotą dieną mūsų susitikimas įvyks, nes merginai buvo paskirta operacija. Kantriai laukėme žinios, kad jau galime užeiti į palatą ir Oresta pabudusi po narkozės.
Rugpjūčio mėnesį prasidėję kojos skausmai ir gausybė atliktų tyrimų galiausiai parodė tikrąją priežastį – herojei nustatytas dešinės kojos šlaunies piktybinis navikas. Oresta jau sparčiai atsigauna po sudėtingos operacijos ir ruošiasi netrukus prasidėsiančiam chemoterapiniam gydymui. Nors susitikimo metu mergina braukė laimės ašaras nuo skruostų, pirmosios dienos onkohematologijos skyriuje buvo persmelktos slogios nuotaikos.
Tiek pačiai Orestai, tiek jos mamai, pirmosios dienos ligoninėje buvo su daug nežinomybės ir baimės, tačiau jau visai netrukus herojė sukaupė visas savo jėgas ir yra pasiruošusi įveikti ligą. Kad tai būtų daryti lengviau, ji ėmė svajoti, ką parašyti svajonės laiške mums ir po ilgų svarstymų gavome Orestos norus! Vienas – ypač standartiškas tokio amžiaus merginai – ji norėjo nuosavo kompiuterio, kuriuo galėtų ir į nuotolines pamokas prisijungti, ir žaidimus žaisti. Na o kitas Orestos noras mus išties nustebino – laiške ji paminėjo, kad nori patirti šuolį parašiutu!
Abi šias svajones išgirdo mūsų fondo bendruomenės nariai MANVESTA , prisidedantys prie fondo globojamų herojų norų išpildymo ir džiaugsmo suteikimo. Jie skyrė 1479 Eur Orestos svajonėms išpildyti ir palinkėjo kuo didžiausios stiprybės šiame nelengvame kelyje. Dėkojame Jums iš visos širdies, kad svajonėms padedate virsti realybe.
Orestai linkime, kad kuo greičiau išsipildytų svajonė patirti šuolį parašiutu ir jauna bei ekstremalių pojūčių norinti širdelė prisipildytų dar daugiau šilumos, džiaugsmo ir noro drąsiai žengti pirmyn. Šilčiausiai apkabiname tave, Oresta ir linkime sveikti.
Vaikų svajonės
Domuko svajonė – planšetė
2026 m. rugpjūčio 06 d. Trejų metukų Domuko gyvenimas per vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis. Savo gimtadienio naktį jis nebegalėjo pastovėti ant kojų – jos tapo silpnos, drebėjo, o netrukus atlikti tyrimai patvirtino skaudžią diagnozę – ūminę limfoblastinę leukemiją. Nuo tos dienos prasidėjo ilgas gydymo kelias – chemoterapija, ligoninė, kineziterapija ir daugybė mažų pergalių. Šiandien Domukas po truputį stiprėja, iš naujo mokosi judėti, lanko specialistus ir, nepaisant visų sunkumų, nepraranda vaikiško smalsumo bei džiaugsmo. Labai džiaugiamės galėję išpildyti vieną iš…
Skaityti daugiau



