Ypatingas mūsų herojus Rapolas, išskirtinė ir jo svajonė – užaugusiam būti rašytoju!
Pradėkime nuo pradžių – su Rapolu susipažinome vienos ligoninėje organizuotos edukacijos metu ir kai paklausėme, ko berniukas norėtų, jis atsakė – „cepelinų, nes ligoninės maistas įgriso…“. Jau tada turėjome suprasti, kad netrukus mus pasieks įdomi svajonė, nesusijusi su jokiais šių dienų berniukams būdingais troškimais – kompiuteriniais žaidimais ar kažkuo panašiu.
Svajonės laiške Rapolas paminėjo, kad labai mėgsta skaityti, o žmogus, kuriuo jis žavisi ir yra perskaitęs bene visas jo rašytas knygas – Tomas Dirgėla. Kaip mat ėmėme organizuoti dviejų rašytojų susitikimą – esamo rašytojo, Tomo Dirgėlos, išleidusio per 60 knygų vaikams, bei būsimo rašyto – mūsų herojaus Rapolo.
Jaudinantis, pakylėjantis ir daugybę nepamirštamų emocijų dovanojantis susitikimas įvyko onkohematologijos skyriuje, Rapolo palatoje, kurioje berniukas šiuo metu praleidžia daugiausiai laiko. Žinią apie ligos diagnozę priimti sekėsi ir vis dar sekasi sunkiai, nes berniukas išgyvena ne tik dėl prastos savijautos, nuolatinių skausmų, tačiau ir dėl slenkančių plaukų, su kuriais taip nesinori atsisveikinti…
Tomas ir Rapolas iškart rado bendrą kalbą ir, kaip tikri rašytojai, nieko nelaukę, ėmė planuoti naujos knygos scenarijų. Rapolas diktavo T. Dirgėlai savo mintis, o rašytojas viską atsakingai žymėjosi ir pažadėjo naujausioje knygoje šias detales būtinai įdėti. Sunku žodžiais nupasakoti emociją, tą dieną tvyrojusią Rapolo palatoje. Iš visos širdies sakome didžiausią ačiū rašytojui Tomui Dirgėlai, atvykusiam aplankyti herojaus ir skyrusiam savo laiką, dėmesį bei betarpišką bendravimą. Tokios akimirkos padeda stiprėti ir sveikti, net neabejojame!
Nuoširdi padėka įmonei ELIGITA ir Survilų šeimai, kurie skyrė 507, 93 Eur nupirkti Rapolui taip trokštamą LEGO, kurio berniukas paprašė savo svajonės laiške. Dėkojame Jums, kad padedate kurti džiaugsmą sunkiai sergančių vaikų širdyse.
Vaikų svajonės
Domuko svajonė – planšetė
2026 m. rugpjūčio 06 d. Trejų metukų Domuko gyvenimas per vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis. Savo gimtadienio naktį jis nebegalėjo pastovėti ant kojų – jos tapo silpnos, drebėjo, o netrukus atlikti tyrimai patvirtino skaudžią diagnozę – ūminę limfoblastinę leukemiją. Nuo tos dienos prasidėjo ilgas gydymo kelias – chemoterapija, ligoninė, kineziterapija ir daugybė mažų pergalių. Šiandien Domukas po truputį stiprėja, iš naujo mokosi judėti, lanko specialistus ir, nepaisant visų sunkumų, nepraranda vaikiško smalsumo bei džiaugsmo. Labai džiaugiamės galėję išpildyti vieną iš…
Skaityti daugiau
